Tapyba – vaizduojamoji dailės šaka, kai dažančioji medžiaga tepama ant tam tikro paviršiaus (popieriaus, sienos). Meninis vaizdas kuriamas spalva ir koloritu. Koloritas (lot. Color – spalva) - tapybos kūrinyje vyraujančių spalvų derinys. Gali būti šiltas arba šaltas, šviesus arba tamsus ir kt. Svarbiausia išraiškos priemonė yra spalva – ji atlieka vaizduojamąją ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Kitos tapybos kūriniui naudojamos meninės išraiškos priemonės: šešėliavimas, potėpis ir faktūra. Potėpis - dažų pėdsakas ant paveikslo paviršiaus. Faktūra – dailės kūrinio paviršius. Tai darantis žmogus vadinamas dailininku (tapytoju). Dailininko įrankiai teptukas, paletės, plunksnos, įvairių rūšių dažai. Taip pat naudojamos ir netradicinės medžiagos kraujas, įvairios maisto medžiagos ir kt. Pagal medžiagas ir tapybos būdą skiriama tapybos technikos: akvarelinė, aliejinė, tempera, enkaustika, taip pat tapoma guašu ir tušu.
Aliejinė tapyba - ant drobės ar ant lentos tapoma aliejiniais dažais. Aliejiniai dažai sudaryti iš sausų spalvų pigmentų ir džiūstančio aliejaus. Gali būti linų sėklų, aguonų ar graikinių riešutų aliejus. Atsirado XV a. Niderlanduose patobulinus temperą. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias spalvas, tikslias vaizdo detales ir faktūrą. Skirtingai nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu laku. Tapoma aliejumi ant įvairių medžiagų pagrindo: drobės, medžio lentos, faneros, kartono, popieriaus, metalo. Pagrindas gruntuojamas, dažnai daromas podažis. Teptuku, mentele tepami plonu arba storu sluoksniu; dažai persišviečia (lesiruotė) arba nepersišviečia. Galima tapyti greitai, dažniausia vienu sluoksniu arba ilgai keliais sluoksniais. Esminės tapybos aliejumi problemos – daugelis pigmentų smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo, dažai linkę reaguoti tarpusavyje. Dėl labai lėto dažų džiuvimo, vieno aliejinio paveikslo dažymas gali užtrukti kelis mėnesius.
Akrilas - tai toks pat tapymo būdas kaip ir aliejinė tapyba, tik akrilo dažai greitai džiūna, jie skiedžiami vandeniu (tokiu būdu išvengiama terpentino kvapo).
Pastelė (pranc. pastel; it. pastello, pasta – tešla) tai sausų lazdelių pavidalo dažai iš smulkiai sutrinto pigmento, kreidos, gipso arba molio ir rišamosios medžiagos. Gaminama spalvų serijomis. Tai piešimo ir tapybos technika. Pastele piešiama ant šiurkštaus popieriaus paviršiaus, kartono, gruntuotos drobės, zomšos, pergamento. Piešiama linijomis, štrichais; kartais dažai įtrinami pirštais, vatos tamponais, teptukais. Kadangi pastelės neįsigeria, dažai fiksuojami specialių purškiamų fiksažų pagalba. Pastelei būdingas matinis paviršius; švelnus, minkštas koloritas; subtilūs, skaidrūs atspalviai. Pastelė atsirado XIV a., ypač buvo populiari XVIII a. portreto ir buitinio žanro tapyboje Prancūzijoje. Vėliau buvo primiršta, bet atgimė XIX a. impresionistų ir postimpresionistų kūryboje.
Tradiciškai tapyba skirstoma į molbertinę ir monumentaliąją tapybą. Molbertinė tapyba - tai palyginti nedidelio formato paveikslai, kitaip sakant viskas kas nutapyta ant molbertų. Miniatiūra – itin mažo formato tapytas paveikslas. Gali būti tapoma akvarele, tempera, laku ant popieriaus, drobės, medžio, metalo, porceliano, kaulo. Monumentalioji tapyba – tai darbai susiję su architektūra. Monumentaliajai tapybai priskiriama freska, mozaika ir vitražas.
Tapybos žanrai. Pagal temas tapyba gali būti skirstoma į žanrus (pranc. Genre – rūšys). Skiriami šie tapybos žanrai:
1. Religinis - pvz. krikščioniškas, biblinis;
2. Mitologinis paveikslas – pvz. temos iš graikų mitai, mitai, legendos, pasakos;
3. Batalinis – mūšiai, kovų scenos, karas;
4. Buitinis – žmogus įprastoje aplinkoje;
5. Aktas – nuogas žmogaus kūnas;
6. Portretas – žmogaus vaizdavimas: 1. Autoportretas – dailininkas tapo pats save, 2. Portretas visu ūgiu, 3. Grupės žmonių portretas, 4. Reprezentacinis portretas – parodo žmogų iš geriausios pusės, 5. Psichologinis portretas – dailininkas gilinasi 5 žmogaus išgyvenimus ir stengiasi tai pavaizduoti.
7. Peizažai – gamtos vaizdai: 1. Marina (lot.jūra) arba marinistinis peizažas, 2. Animalistinis peizažas – vaizduojami gyvūnai, 3. Urbanistinis peizažas – miesto vaizdai;
8. Natiurmortas – (iš dviejų lot. žodžių nature morte – negyvų daiktų) derinys – vazos, muzikos instrumentai, medžioklės laimikis, vaisiai, gėlės ir kt.;
9. Istorinis paveikslas – istoriniai įvykiai;
10. Karikatūra, šaržas – išjuokiamas ar pašiepiamas žmogaus atvaizdas;
11. Žanrinis paveikslas – buities ir darbų scenos;
12. Publicistinis paveikslas – politinio, visuomeninio gyvenimo scenos;
13. Fantastinis paveikslas – fantastiniai reiškiniai;
14. Plakatas, afiša, reklama – meninis įspėjančios, teigiančios ar neigiančios minties vaizdavimas;
15. Interjeras – statinio vidaus;
16. Eksterjeras – statinio išorės;
17. Hepeningas – kūrinys ne daiktas, o vyksmas;
18. Video menas;
19. Instaliacija;
20. Tinklo menas – elektroninis, eksperimentinis, menas publikuojamas, kuruojamas internete.
Aliejinė tapyba - ant drobės ar ant lentos tapoma aliejiniais dažais. Aliejiniai dažai sudaryti iš sausų spalvų pigmentų ir džiūstančio aliejaus. Gali būti linų sėklų, aguonų ar graikinių riešutų aliejus. Atsirado XV a. Niderlanduose patobulinus temperą. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias spalvas, tikslias vaizdo detales ir faktūrą. Skirtingai nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu laku. Tapoma aliejumi ant įvairių medžiagų pagrindo: drobės, medžio lentos, faneros, kartono, popieriaus, metalo. Pagrindas gruntuojamas, dažnai daromas podažis. Teptuku, mentele tepami plonu arba storu sluoksniu; dažai persišviečia (lesiruotė) arba nepersišviečia. Galima tapyti greitai, dažniausia vienu sluoksniu arba ilgai keliais sluoksniais. Esminės tapybos aliejumi problemos – daugelis pigmentų smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo, dažai linkę reaguoti tarpusavyje. Dėl labai lėto dažų džiuvimo, vieno aliejinio paveikslo dažymas gali užtrukti kelis mėnesius.
Akrilas - tai toks pat tapymo būdas kaip ir aliejinė tapyba, tik akrilo dažai greitai džiūna, jie skiedžiami vandeniu (tokiu būdu išvengiama terpentino kvapo).
Pastelė (pranc. pastel; it. pastello, pasta – tešla) tai sausų lazdelių pavidalo dažai iš smulkiai sutrinto pigmento, kreidos, gipso arba molio ir rišamosios medžiagos. Gaminama spalvų serijomis. Tai piešimo ir tapybos technika. Pastele piešiama ant šiurkštaus popieriaus paviršiaus, kartono, gruntuotos drobės, zomšos, pergamento. Piešiama linijomis, štrichais; kartais dažai įtrinami pirštais, vatos tamponais, teptukais. Kadangi pastelės neįsigeria, dažai fiksuojami specialių purškiamų fiksažų pagalba. Pastelei būdingas matinis paviršius; švelnus, minkštas koloritas; subtilūs, skaidrūs atspalviai. Pastelė atsirado XIV a., ypač buvo populiari XVIII a. portreto ir buitinio žanro tapyboje Prancūzijoje. Vėliau buvo primiršta, bet atgimė XIX a. impresionistų ir postimpresionistų kūryboje.
Tradiciškai tapyba skirstoma į molbertinę ir monumentaliąją tapybą. Molbertinė tapyba - tai palyginti nedidelio formato paveikslai, kitaip sakant viskas kas nutapyta ant molbertų. Miniatiūra – itin mažo formato tapytas paveikslas. Gali būti tapoma akvarele, tempera, laku ant popieriaus, drobės, medžio, metalo, porceliano, kaulo. Monumentalioji tapyba – tai darbai susiję su architektūra. Monumentaliajai tapybai priskiriama freska, mozaika ir vitražas.
Tapybos žanrai. Pagal temas tapyba gali būti skirstoma į žanrus (pranc. Genre – rūšys). Skiriami šie tapybos žanrai:
1. Religinis - pvz. krikščioniškas, biblinis;
2. Mitologinis paveikslas – pvz. temos iš graikų mitai, mitai, legendos, pasakos;
3. Batalinis – mūšiai, kovų scenos, karas;
4. Buitinis – žmogus įprastoje aplinkoje;
5. Aktas – nuogas žmogaus kūnas;
6. Portretas – žmogaus vaizdavimas: 1. Autoportretas – dailininkas tapo pats save, 2. Portretas visu ūgiu, 3. Grupės žmonių portretas, 4. Reprezentacinis portretas – parodo žmogų iš geriausios pusės, 5. Psichologinis portretas – dailininkas gilinasi 5 žmogaus išgyvenimus ir stengiasi tai pavaizduoti.
7. Peizažai – gamtos vaizdai: 1. Marina (lot.jūra) arba marinistinis peizažas, 2. Animalistinis peizažas – vaizduojami gyvūnai, 3. Urbanistinis peizažas – miesto vaizdai;
8. Natiurmortas – (iš dviejų lot. žodžių nature morte – negyvų daiktų) derinys – vazos, muzikos instrumentai, medžioklės laimikis, vaisiai, gėlės ir kt.;
9. Istorinis paveikslas – istoriniai įvykiai;
10. Karikatūra, šaržas – išjuokiamas ar pašiepiamas žmogaus atvaizdas;
11. Žanrinis paveikslas – buities ir darbų scenos;
12. Publicistinis paveikslas – politinio, visuomeninio gyvenimo scenos;
13. Fantastinis paveikslas – fantastiniai reiškiniai;
14. Plakatas, afiša, reklama – meninis įspėjančios, teigiančios ar neigiančios minties vaizdavimas;
15. Interjeras – statinio vidaus;
16. Eksterjeras – statinio išorės;
17. Hepeningas – kūrinys ne daiktas, o vyksmas;
18. Video menas;
19. Instaliacija;
20. Tinklo menas – elektroninis, eksperimentinis, menas publikuojamas, kuruojamas internete.